Burnos higiena – tai kasdienė burnos priežiūra.

Dažnai pacientas neįvertina burnos ertmės higienos svarbos, kuri yra ne tik profilaktikos, bet ir gydymo priemonė.

Pagrindinė dantenų uždegimo priežastis yra bakterinio apnašo kaupimasis ant dantų. Sveikos dantenos būna šviesiai rausvos spalvos ir nekraujuoja valant dantis. Vienas pirmųjų dantenų uždegimo (gingivito) požymių yra kraujuojančios dantenos.

Dantenų uždegimas gali tapti periodontito ir netgi dantų netekimo priežastimi.

Apnašas kaupiasi vieniems daugiau, kitiems mažiau. Tam įtakos turi faktoriai, padedantys kauptis bakteriniam apnašui:

• blogi mitybos įpročiai – tai saldūs gėrimai, bulvių traškučiai, karamelė, sausainiai;
• dantų akmenys;
• kabantys plombų kraštai;
• netaisyklingas sąkandis, susigrūdę dantys;
• rūkymas.

Kuo ilgiau nepašalinamas apnašas, tuo sunkiau jį nuvalyti paprastu šepetėliu. Valgant kietą maistą, išsiskiria daugiau seilių, kurios nuplauna dalį apnašo.Tirštas, klampus maistas ilgiau užsilieka tarp dantų, sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms, sukeliančioms kariesą ir pažeidžiančioms dantenas.

Negydant, dantenų uždegimas apima vis gilesnius dantį supančius audinius, sukelia jų uždegimą – periodontitą. Negydant periodontito, tirpsta kaulinis audinys, ko pasekoje netenkama dantų.

Kruopšti burnos ertmės priežiūra yra pagrindinė profilaktikos priemonė

Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio, prieš tai išvalius dantų tarpus tarpdančių siūlu. Dažniau valyti dantų nepatartina, nes galima pažeisti dantų emalį bei dantenas. Užtenka pavalgius išskalauti burną.

Dantys valomi šepetėliu ir pasta. Patartina naudoti pastas turinčias mažai abrazyvinių dalelių, praturtinas gydomosiomis medžiagomis: augaliniais ekstraktais, antiseptikais, fluoridais, mineralinėmis medžiagomis. Šios medžiagos veikia antibakteriškai, mažina uždegimą, skausmą, gerina audinių mitybą, mažina apnašų ir akmenų susidarymą.

Tačiau burnos ertmėje yra vietos, kur kaupiasi apnašas, bet jas pasiekti šepetėliu ir tarpdančių siūlu yra sunku. Sunkiai pasiekiamos vietos yra: burnos galas, liežuvio šaknis, po liežuviu, ant liežuvio, ties dantenų riba, ant skruostų gleivinės, ant viršutinio gomurio. Šioms vietoms naudojami gydomieji skalavimo skysčiai. Jie naikina bakterijas, mažina skausmą ir uždegimą, apanašų kaupimąsi. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, nes gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą. Liežuvis valomas specialiais šeptėliais. Išvalius liežuvį, lėčiau kaupiasi apnašas ant dantų, gerėja burnos kvapas.

Labai svarbu nuo mažens mokyti vaikus burnos higienos, ugdyti tinkamus dantų valymo įgūdžius. Didžiausią įtaką turi tėvai, jų rodomas pavyzdys.

Profesionali burnos higiena. Dantų apnašų ir dantų akmenų valymas

Procedūra yra atliekama higienisto arba gydytojo odontologo.

Jos paskirtis – minkštųjų ir kietųjų dantų apnašų šalinimas specialiais instrumentais. Šios procedūros metu yra pašalinamos minkštos apnašos ir akmenys esantys virš bei po dantenomis; poliruojamos, koreguojamos senos ir kabančiais kraštais plombos; nuvalomos pigmentinės dėmės, kurios susidaro nuo dažno kavos, arbatos, raudono vyno, rūkymo. Pacientas mokomas teisingai valyti dantis, prižiūrėti išimamus ir neišimamus dantų protezus.

Minkštam apnašui pašalinti naudojamos besisukančios guminės galvutės ar šepetėliai su specialia abrazyvine poliravimo pasta, turinčia fluoro.

Akmenys nuo visų danties paviršių šalinami ultragarsiniu aparatu ir specialiais rankiniais instrumentais. Pašalinus akmenis bei apnašas, dantys nupoliruojami, nes ant lygaus paviršiaus sunkiau tvirtinasi bakterijos ir mažiau kaupiasi apnašas.

Procedurų atlikimo dažnumas priklauso nuo asmens higienos kokybės, akmenų kaupimosi intensyvumo. Kruopščiai dantis prižiūrintis asmuo profesionalią burnos higieną turėtų atlikti vieną kartą per metus. Sergantys lėtinėmis ir periodonto ligomis profesionalią burnos higieną turėtų atlikti 3 – 4 kartus per metus.

Tinkamai prižiūrint burnos ertmę sumažėja dantų karieso rizika, gerėja dantenų būklė, išnyksta blogas burnos kvapas.